- pilėkalnis
- pilė́kalnis sm. (1) žr. piliakalnis: Apei tą pilėkalnį daug žmonys pasakų prišneka Kv. I pas mūso y[ra] pilė́kalnis Grg.
Dictionary of the Lithuanian Language.
pilėkalnis
Look at other dictionaries:
spėti — 1 spėti, ja, jo tr., intr. Rtr, DŽ; L 1. bandyti teisingai pasakyti nežinant: Spėk, ką aš dūmoju J. Spėju tavo mintis NdŽ. Spėt visaip spėjo, ale neinspėjo Dglš. Spėk, ką aš saujo[je] turiu Grnk. Spėk, kiek mokėjau už batus Mrj. O jug jau turiu i … Dictionary of the Lithuanian Language
